2019-09-22, sekmadienis, 17:56.     Šiandien Kėdainiuose saulė teka 07:04, leidžiasi 19:16, dienos ilgumas 12:12.

Kviečiame į pėsčiųjų žygį partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto 110-osioms gimimo metinėms paminėti!

2019-05-16, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Kviečiame į pėsčiųjų žygį partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto 110-osioms gimimo metinėms paminėti!

Žygis vyks: gegužės 19 d. Jurbarko raj., Šimkaičių – Girdžių seniūnijose.

 

Žygio ilgis: 12,5 km.

 

Žygio pradžia: 10 val. prie Paskynų bendruomenės namų (Paskynų g. 46, Paskynų k., Šimkaičių sen.).

 

Atvykimas: nuo 146 kelio Šilinė – Raseiniai sukam į Vadžgirį, 4501 keliu važiuojam 6 km. ir pasukam į Paskynus 1723 keliu (1,3 km.).

 

Žygio maršrutas:

 

nuo Paskynų bendruomenės namų einam 3,5 km. pagal Lapgirių mišką iki Vidaujaitės upelio, po to 1,8 km. Pavidaujo mišku, kertam Vidaujos upelį (0,8 km.) ir renkamės prie Šimkaičių girios pradžioje įrengto pagrindinio gen. Jono Žemaičio – Vytauto bunkerio, vyriausiosios partizanų vadavietės, dar vadinamos „prezidentūra“.

 

11. 30 val. prie „prezidentūros“ bus paminėtos Jono Žemaičio – Vytauto 110-osios gimimo metinės, pagerbti visi Lietuvos partizanai.

 

12 val. žygio dalyvius Lietuvos kariuomenė pavaišins koše ir arbata, jurbarkiečiai pradžiugins dainomis.

 

Atgal grįžtame 2,5 km. Šimkaičių giria, po to 0,5 km. einame laukais, kertam Vidaujos upelį, ir 3,2 km. keliu iki Paskynų.

 

Maršruto schema

---

Bičiuliams – svetingi, neprieteliams – šlapi ir klaidūs – tokie šio žygio dalyvius pasitiksiantys Lapgirių ir Pavidaujo miškai, Šimkaičių giria. Drėgni, sunkiai praeinami lapuočių miškai, bet rudenį dosnūs grybais ir riešutais, jie tapo antraisiais partizanų namais.

 

Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis Jono Žemaičio – Vytauto prieglobstis. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kuomet bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.

 

Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę Jonas Žemaitis – Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės Prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

 

Paskutinis penktojo Lietuvos Prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.

 

Atsarginis bunkeris buvo paruoštas visai netoli, už gero kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.

 

„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du patriotiškai nusiteikę Girdžių gyventojai – Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

 

Kasmet prie Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko raj. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.

 

                                                                                                                                            Genocido centro informacija


 

Contact form

Šios dienos vardadieniai