2018-11-17, šeštadienis, 18:59.     Šiandien Kėdainiuose saulė teka 07:53, leidžiasi 16:11, dienos ilgumas 8:17.

Kėdainių rajono dvarai

2018-10-23, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Kėdainių rajono dvarai

Dvarų sodybos sudaro išskirtinį Kėdainių apylinkių bruožą. XIX a. jų būta per 200, po 1922 m. Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio reformos teliko apie 60, o šiuo metu jų skaičius net nesiekia 30 - ties. Kviečiame susipažinti ir aplankyti dar išlikusius dvarus Kėdainių rajone.

 

Apytalaukio dvaras

 

Pirmą kartą Apytalaukio vardas paminėtas Hermano Vartbergės kronikoje 1371 m. Apytalaukio istorija geriau žinoma nuo XVI a. vidurio, nes randama įrašų LDK teismų knygose. Dvaro pastatas buvo pastatytas maždaug tarp 1587 m. ir 1635 m. Kai dvarą paveldėjo Tiškevičiai, jis buvo labai apleistas, nuolat taisomas. Naujas Apytalaukio etapas prasideda apie XIX a. vidurį, kai atitenka Zabieloms.

 

Po rekonstrukcijos rūmai atrodė labai gražiai, viduje buvo įrengtos reprezentacinės salės su židiniais, gausiais lipdiniais ant lubų ir sienų. Per I pasaulinį karą rūmai visai nenukentėjo. Zabielos po 8 metų išbuvę Rusijoje, sugrįžo į Apytalaukį. Rūmai buvo įdomūs savo architektūrinėmis detalėmis – klasicizmas persipina su renesanso motyvais ir baroko elementais. Rūmų viduje buvo dailūs rokoko ornamentai, suteikiantys prabangos ir žaismingumo. Prieškariu rūmai žavėjo ne tik puošnumu, bet ir prašmatniu interjeru, senoviniais unikaliais baldais, pagamintais iš žvėrių ragų. Juos grafas Henrikas Zabiela parsivežė iš Paryžiaus. Jie buvo apdovanoti 1900 metais parodoje aukso medaliu.

 

Grafų Česlovo ir Zigmanto Zabielų, valdžiusių dvarą iki II pasaulinio karo, likimai panašūs kaip ir daugelio to meto didikų. Česlovas buvo ištremtas į Sibirą ir ten mirė, o Zigmantas, nuo tremties pasislėpęs Kaune, dirbo vairuotoju, mirė 1993 m. Dvaras pilnai nacionalizuotas 1940 m. Karo metu viskas buvo išdraskyta, sunaikinta. Vokiečiai besitraukdami užminavo, buvo susprogdintas reprezentacinis sparnas, sveiko pastato teliko 1/3. 1949 m. Apytalaukis perduotas invalidų namams. Dabar rūmai stovi apleisti. Apytalaukio rūmai – tipiškas subrendusio pseudorenesansinio istorizmo pavyzdys. Jie jungė grožį ir patogumą, reprezentaciją ir komfortą.

 

Šetenių dvaras

 

Šetenių dvaras siejamas su Nobelio premijos laureatu Česlovu Milošu. Būtent čia 1911 m. birželio 30 d. gimė ir vaikystę praleido Česlovas Milošas. Poetas aprašė Šetenių gamtos grožį, gimtinės jaukumą ir taip Šetenius išgarsino savo romane Isos slėnis.

 

Č. Milošas gimė XVIII a. sename dvare, kurio įkūrėjai buvo tolimi giminaičiai LDK didikai Siručiai. 1885 m. dvaras po prosenelio Simono Siručio dukros Juzefos Sirutytės vedybų su Skrebinų dvaro bajoru Zigmantu Kunatu atiteko Kunatams. Pastarieji turėjo 330 ha žemės, sumaniai tvarkėsi, augino grūdines kultūras. Kunatų sodyba buvo pusiau mūrinė, pusiau medinė. Pagrindinį pastato fasadą puošė ažūrinis priebutis su kolonomis. Vaizdingame parke, kurį 1830 m. įveisė Milošo prosenelis Sirutis, augo liepos, uosiai, ąžuolai, klevai, lazdynai.

 

1935 m. mirus Kunatui, iškilo dvaro žemių paveldėjimo klausimas. Dalis žemių buvo nusavinta. Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas ir išdraskytas. Dvaro pasirūpinta tik 1997 m., kuomet buvo įsteigtas Milošo gimtinės fondas. Po metų pradėta svirno rekonstrukcija. Rekonstruotas svirnas tapo rezidenciniu konferencijų centru. Jame vyksta literatūros vakarai, susitikimai, konferencijos, veikia Česlavui Milošui skirta ekspozicija. Centrą supa parkas, kuriame stovi koplytstulpiai ir skulptūros, skirtos Šeteniams ir juose gimusiam Česlavui Milošui.

 

Kalnaberžės dvaras

 

Dokumentuose Kalnaberžės dvaras jau minimas XVII a. Tačiau, kokia tuo metu buvo architektūra, neužsimenama. Tuo metu dvaras priklausė Radviloms. Jų dėka čia buvo pastatyta protestantų bažnyčia, bet nežinoma jos stovėjimo vieta. Kontreformacijos  metu dvaras atiteko grafų Čapskių nuosavybėn. Grafas Čapskis už pagalbą sukilėliams neteko dvaro ir buvo ištremtas į Sibirą. Carinės Rusijos valdžia dvarą pardavė generolui S.Kušelevui, tačiau šis dvarą pralošė kortomis Piotro Stolypino tėvui A.Stolypinui.  Piotras Stolypinas mėgo Kalnaberžę, rekonstravo senus ir statė naujus pastatus. Stolypinų šeimai dvaras priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo. Piotras Stolypinas čia gyvendavo su šeima šiltuoju metų laiku. Penki iš šešių jo vaikų gimė Kalnaberžėje. 1910 m. Kalnaberžės dvaro rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas, čia lankėsi ministrai ir kiti vyriausybės tarnautojai, netoliese įsikūrė šimtai apsaugos kariškių.

 

Dvaras yra eklektinio stiliaus su neoklasicizmo ir moderno elementais.  Rūmų sienos tinkuotos ir dažytos balta spalva. Pamatai – plytų ir akmens mūro. Koks buvo pirminis rūmų interjeras – žinių nedaug. Būta didelės bibliotekos, buvo įrengta koplyčia, kurioje vykdavo pamaldos. Stolypinas 1911 m. paliko dvarą ir į jį nebegrįžo. Po karo dvare buvo atkurta nepilnamečių kolonija, 1949 m. – vaikų namai, o nuo 1959 m. – internatinė mokykla. Vėliau čia įsikūrė ,,Žiburio“ kolūkio administracija. Šiuo metu žymias asmenybes menantis Kalnaberžės dvaras apleistas, parkas laukėja.

 

Sirutiškio dvaras

 

Ant aukšto Nevėžio kranto, prie Kėdainių – Krekenavos kelio, stovėjo dailūs, balti rūmai. Modernaus stiliaus Sirutiškio dvaro rūmai smarkiai nukentėjo dar II pasaulinio karo metu. Iki XVIII a. Sirutiškis vadintas...Panevėžiu. Kai šias žemes įsigijo dvarininkas Simonas Sirutis, jis nutarė įamžinti savo pavardę, tad gyvenvietė pradėta vadinti Sirutiškiu. Sirutiškio dvaro rūmus XIX a. pab. Pastatė Simonas Komarovskis. Jie stačiakampio formos, dviaukščiai, su nedideliu rūmų siluetą pagyvinančiu belvederio bokšteliu. Rūmų vidus buvo gana ištaigingas. Dekoratyvumu pasižymėjo mediniai laiptai. Grindys – parketinės, krosnys – keturkampės, sumūrytos iš baltų ir spalvotų koklių. Iš tokios pat medžiagos padaryti ir du rūmuose buvę židiniai – vienas valgomajame, kitas – didžiajame salone. Senovinę vėsą saugojo po visu pastatu erdvūs rūsiai.  Nuo rūmų link vedė vešlių liepų alėja. Priešais rūmus gėlėmis ir žydinčiais krūmais it spalvingas kilimas margavo svarbiausias aplinkos akcentas – dekoratyvinė pievelė. Rūmus supo nedidelis 3 ha parkas.

 

Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas. Po karo jame įsikūrė tarybinis ūkis, vėliau - pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka ir etnografijos muziejus. Kėdainių elektros aparatūros gamykla - jos vėliausias sovietinis šeimininkas - XX a. 9-to dešimtmečio pradžioje padarė didelę dvaro rekonstrukciją. Jos metu buvo pakeisti rūsio langai, pastatytas naujas dvaro rūmų priestatas, katilinė, į patalpas pravestas šildymas ir kiti inžineriniai tinklai, pritaikant rūmus Elektros aparatūros gamyklos profilaktoriumui. Vėliau, 1995 metais rūmus privatizavus, šis priestatas buvo nugriautas. Dvaras stovi apleistas.

 

Šilingo dvaras Paberžėje

 

Paberžės dvaras įkurtas prieš kelis šimtmečius. Spėjama, kad rūmus vokiečių kilmės baronas Stanislovas Šilingas pastatė 1793 m. Dvarininkas buvo aktyvus 1863 m. sukilimo rėmėjas. Numalšinus sukilimą, grafas Šilingas buvo ištremtas į Sibirą, o Paberžės dvaras buvo padovanotas caro valdininkui I. Tichejevui. Pastarasis čia negyveno ir dvarą nuomojo, savo lėšomis maitino moksleivius, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė sąlygas vietiniams valstiečiams išsipirkti dvaro žemes.

 

Dvaro rūmai mediniai, pailgo, stačiakampio plano. Daugelį kartų remontuoti, bet išlaikyta pirminė eksterjero išvaizda. 1993 m. Paberžės dvare duris atvėrė 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejuje įrengta sukilimo vado, kunigo Antano Mackevičiaus (1828–1863), dirbusio Paberžėje 1855–1863 m., memorialinė ekspozicija, kuri atspindi vado vaikystę, mokslo bei darbo metus, supažindina su Antano Mackevičiaus ir jo būrio sukilėlių kovomis. Yra asmeninių daiktų, baldų, dokumentų, priešmirtinis vado laiškas, jo rankraštis ir kt. Visi eksponatai primena 1863 m. sukilimą, jo eigą ir numalšinimą. Čia taip pat eksponuojami žymiausių Lietuvos grafikų ir tapytojų dailės kūriniai, atspindintys sukilėlių kovas bei įamžinantys jų atminimą. 1863 m. sukilimo muziejuje vyksta renginiai, organizuojamos dailės kūrinių parodos.

 

                                                                                                                             Kėdainių krašto istorijos muziejaus info
 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

manoKėdainiai.lt

Redakcija:
mob. (8 616) 44 440
e.p. info@manokedainiai.lt